Kaip jau turbūt tapo įprasta, inovacijų, naujovių, erezijų ir kitokių marazmų skleidėjas Tomas užkrėtė dar vienu virusu. Šį kartą Alulos virusu.
Šeimininkas savo modelio man skristi nepatikėjo (suprask ne tas modas...), davė tik pamėtyt. Kadangi lygint galėjau tik su savo praeitą vasarą daryta ir laužyta metalke su putinuko sparnu, kuri nė kilpos nepadarydavo, patiko Alulos manevringumas, salyginai lengvas užmetimas ir keistumas :D
Panardžius po internetą susiradau užsieniečių darytą Alulos plagiatą Salaz. Pasigaminau sparno šablonus ir kibau į darbą :) Saviškę Alulą pasidaryt trukau pusantros dienos, nors Tomas saviškę darėsi netoli metų :D Kadangi mane užklupęs visiškas bankrotas, Alulą teko gamint iš, galima sakyt, šiukšlių. Plonas profilis vos tilpo putos atraižose iš rimtesnių modelių gamybos. Londžeronui dėjau ką turėjau - viršuje 3mm anglis ir statybinis armavimo tinkliukas, apačioje tik tinkliukas. Aptraukus skočium sparnas, mano nuostabai, gavosi kaip medinis. Normalia kryptimi praktiškai nesilenkia, į apačią, žinoma, lenkiasi. Kaip ne kaip tinkliukas nėra labai atsparus spaudimui :) Iš paskutinių deprono atraižų išsipjoviau elevonus ir kilį (jei jį galima taip pavadint). Pirminis bambukas ėjęs per kilio vidurį ir įleistas į sparną lūžo dar per svorio centro pagavimo bandymus. Teko šone klijuot taip pat 3mm anglį. Dar daugiau švino ant nosies... Na, modelį šiaip ne taip sulipdžiau, atėjo laikas įrangai. Ją bandžiau rinktis lengvasvorę dėl nemažo pačio modelio svorio. Mano pasirinkimas - 2x5g Hexronic servos, 1s 550mah LiPo akumas ir mano senas geras imtuviukas. Gaila neturiu kuo pasvert, bet manau Alula gavosi apie 150g svorio.
Įspūdžiai iš kelių pirmų skrydžių - modelis kaip sklandytuvas manevringas, greitas ir smagus. Nustebino skridimas per vėją, nėra ką lyginti su paprasta metalke. Po valandos mėtymo jau paskaudo ranką :D
Užteks kalbų, reikia vizualizacinės medžiagos :)




Mano kaimas nori šlaito...